

Kitas pasiūlytas karštas patiekalas - kepta elniena su rudmėsėmis ir želė kubeliu (kaip spėjome, juodųjų serbentų), atrodė ir kvepėjo tikrai nuostabiai, net man, vegetarei, o ragavusieji linksėjo galvomis ir pagyrų negailėjo. Pasak mano stalo kolegų, mėsa buvo sultinga, aštroka ir puikiai derėjo su keptomis rudmėsėmis.

Taip pat išbandėme restorano siūlomą degustacinį kataloniškų tapų meniu, į kurį įeina 7 užkandukai (kaina 49 lt.). Nors atskirai paėmus kai kurie užkandžiai buvo puikūs (tigrinė krevetė su žolelėmis, marinuotas tunas), tačiau bendrai degustacinis tapų rinkinys manęs nepapirko. Bet gal tik dėl to, kad trečdalio jų neragavau dėl vegetarizmo. Ir nors mėgstu įvairovę, šioji man pasirodė per didelė - nuo žalio tuno, keptos krevetės, ožkos sūrio, stirnienos carpaccio su baravykais, iki keptos bulvės ir kiaulienos (įtariu duoklė tradiciniam lietuviškam skoniui) - net nalabai žinočiau kokį vyną pasirinkti, kad derėtų prie visų. Norint padegustuoti restorano meniu, verčiau rinkčiausi salotas ir pagrindinį patiekalą.


Vakarienę vainikavo laimų jogurtas su migdolų morengu, avietėmis ir mangu, kurį vertinti man sunku, nes tiesiog nemėgstu tokio tipo desertų. Tačiau rūgštokas laimų jogurtas, primenantis putėsius, papildytas traškiu saldžiu morengu turbūt patiktų mėgstantiems gaivius vaisinius desertus.
Tiesa, prieš vakarienę kiekvienas stalas gavo po nemenką padėklą restorane keptos duonos (net 4 rūšių) su alyvuogių aliejumi. Duona šviežutėlė, traškia plutele, pagardinta sezamais, saulėje džiovintomis paprikomis, saulėgrąžomis. Kadangi restoranus dažnai vertinu pagal patiekiamą duoną, tad paragavus šios - lūkesčiai buvo tikrai dideli.
Ir nors dovanotam arkliui į akis nežiūrima, įšdrįsiu pažvelgti. Aptarnavimas pasirodė švelniai tariant keistokas - personalas surinktas iš kraštutinumų - nuo nenatūraliai mandagaus padavėjo (nors vaikinas tikrai labai stengėsi) iki visiškai abejingų merginų padavėjų (pasidomėjusi, kokius patiekalus atnešė, gavau atsakymus "mėsytė su grybukais" (t.y. elniena su rudmėsėmis), "spurgytė, pončka" (t.y. suprask "bulvių kroketas su kepenėlėmis). Vyno taurę buvo pasiūlyta papildyti tiesiog: "geriam?"... Mane, ne tik kaip vegetarę, bet ir kaip žmogų, mėgstantį žinoti, ką dedu į burną, toks abejingumas ne tik klientui, bet ir savo darbui, nuvylė. Siūlyčiau tiesiog labiau pasidomėti, ką gamina šefas.