Taip taip! Čia rasite būtent tai, kas ne tik skanu, bet ir suartina, ir kviečia bendrauti. Nepatarinėsiu, kaip iškepti kotletukus ar sutrinti bulvių košę - tai kuo puikiausiai išmanote ir patys. Mano receptų lentoje rasite tai, kas paįvairina kasdienę vakarienę ir susitikimus su draugais padaro ne tik bendravimo, bet ir maža ragavimo bei degustavimo švente. Taigi, prie "bla bla" labai tinka "niam niam" ;) Gardaus bendravimo!
Rodomi pranešimai su žymėmis Smagios vietos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Smagios vietos. Rodyti visus pranešimus

sausio 04, 2011

Kiekviena pabaiga - tai nauja pradžia. Ir bananinių keksiukų receptas


Pirmiausia, tai su Naujaisiais, brangieji! Ačiū, kad esate, kad skaitote, kad gaminate, kad įkvepiate naujiems darbams. Manau pats metas prisipažinti, kodėl Niam niammm'e kurį laiką stojusi tyla. Ir kartu pranešti, kad ši tyla tęsis ir toliau. Taip, tikrai taip, bent jau kol kas naujų įrašų šiame blog'e nebus. Betgi, kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia, kaip kad pasibaigus puikiems, daug naujų galimybių suteikusiems 2010-iems, prasidėjo 2011 -ieji - metai, kurie tikiu bus dar puikesni, su dar daugiau galimybių ir iššūkių. Taigi ir Niam niammm pabaiga - tai tik naujos mano veiklos pradžia - nuo šiol pačius skaniausius dalykus galėsite rasti www.kepejai.lt. Kepiau kepiau ir prikepiau, kaip sakant :) Tiksliau užviriau patį smagiausią ir skaniausią reikalą savo, o gal ir Jūsų gyvenime. Mūsų "skonių fabrikas" jau dirba, tad visi very very welcome :)

Che, ir vos nepamiršau apie dar vieną naują pradžią - mano pasidalinimus ir pamąstymus apie skanius dalykus jau nuo lapkričio mėn. galite rasti ir Eglės redaguojamame Virtuvė. Nuo...iki.

O, kad įrašas nebūtų suprastas kaip kokia pagyrūniška savireklama - pabaigai (o gal vis dėlto pradžiai?) bananinių keksiukų su šokolado gabalėliais ir espresso kava receptas. Drėgni keksiukai, kuriuose klasikinį bananų ir šokolado derinį papildo ir naujumo įneša kavos skonis. Greitai pagaminami, labai pusrytiniai keksiukai, tinkantys prie (arba vietoj) kavos.


Taigi 6 vnt. bananinių keksiukų reikės:

2 didelių bananų (sutrintų į tyrelę);
90 ml cukraus;
55 g ištirpinto sviesto;
30 ml pieno;
1 nediduko kiaušinio (arba pusės didesnio);
180 ml kvietinių miltų (aukščiausios rūšies;
0,5 a. šaukįtelio tirpios kavos miltelių;
1 a. šauktelio kepimo miltelių;
0,5 a. šauktelio druskos;
50 gr. smulkiai sukapoto juodojo šokolado.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Dubenyje sumaišykite sutrintus bananus su sviestu, cukrumi, pienu ir kiaušiniu. Kitame dubenyje sumaišykite miltus su druska, kepimo milteliais ir kavos milteliais. Sudėkite miltų mišinį į bananų masę, išmaišykite, kol neliks gumulėlių. Įmaišykite šokolado gabalėlius. Šiame etape galite įdėti ir mėgstamų riešutų jei norite. Svarbu tešlos nepermaišyti per daug - keksiukai neteks purumo ir bus ne tokie minkšti.
Supilkite į popierėliais arba sviestiniu popieriumi išklotas keksiukų formeles ir kepkite apie 15-18 min. (kol įbedus medinį smeigtuką, ištrauktas jis liks sausas). Atvėsintus keksiukus galite pabarstyti cukraus pudra.

Gardžių kepinių ir iki pasimatymo kitose erdvėse!

Su skaniausiais linkėjimais,

Laura

rugsėjo 27, 2010

DOMM keičia koncepciją / Haute cuisine "nusileidimas ant žemės"

Praėjusį savaitgalį Vilniaus rotušėje įsikūręs DOMM Lounge sukvietė maisto blogger'ius atnaujinto meniu ir naujos restorano koncepcijos pristatymui (tiesa, tinklapyje kol kas rasite senąjį meniu). Ir aš ten buvau, alų midų (oi, vyną) gėriau, per barzdą varvėjo...Buvo nuspręsta pakeisti restorano, anksčiau pristatomo, kaip vienintelio molekulinės virtuvės atstovo Lietuvoje, koncepciją ir pereiti prie žemiškesnės ir kiekvienam žmogui suprantamesnės virtuvės. Na, matyt, molekuliniams eksperimentams pasiruošusi ir "atvira" kol kas per maža tautos dalis. Kita vertus, ir pasaulinės tendencijos panašios - netgi garsusis El Bulli nuo 2012 m. užveria duris dvejiems metams. Nuo šiol DOMM'e kur kas kasdieniškesnis ir prieinamesnis (kainos sumažėjo dvigubai, dabar pagrindinis patiekalas kainuoja 45-60 lt.,) maistas, kokteiliai, vynas su užkandžiais, DJ'ų pasirodymai - viskas, ko reikia smagiam pavakarojimui su draugais. Tiesa, Michelin žvaigždėmis apdovanotuose restoranuose dirbęs šefas Javier Lopez išlaikė keletą molekulinės virtuvės detalių, pvz. starkis buvo patiektas su šafraniniu risoto ir citrinų oru - šis patiekalas pavergė mano širdį, bent jau mano gomuriui, tobula skonių harmonija - sultinga žuvytė, apskrudusia odele, aiškaus, lengvai pipirinto ir neužgožto kitais prieskoniais skonio, su kreminiu švelniu risoto ir tirpstančia burnoje citrinų putele (oru). Riebus pliusas starkiui ir šefui :) Tikrai verta Michelin žvaigždės.

Kepta starkio filė su šafraniniu risoto ir citrinų oru

Kitas pasiūlytas karštas patiekalas - kepta elniena su rudmėsėmis ir želė kubeliu (kaip spėjome, juodųjų serbentų), atrodė ir kvepėjo tikrai nuostabiai, net man, vegetarei, o ragavusieji linksėjo galvomis ir pagyrų negailėjo. Pasak mano stalo kolegų, mėsa buvo sultinga, aštroka ir puikiai derėjo su keptomis rudmėsėmis.

Kepta elniena su rudmėsėmis

Taip pat išbandėme restorano siūlomą degustacinį kataloniškų tapų meniu, į kurį įeina 7 užkandukai (kaina 49 lt.). Nors atskirai paėmus kai kurie užkandžiai buvo puikūs (tigrinė krevetė su žolelėmis, marinuotas tunas), tačiau bendrai degustacinis tapų rinkinys manęs nepapirko. Bet gal tik dėl to, kad trečdalio jų neragavau dėl vegetarizmo. Ir nors mėgstu įvairovę, šioji man pasirodė per didelė - nuo žalio tuno, keptos krevetės, ožkos sūrio, stirnienos carpaccio su baravykais, iki keptos bulvės ir kiaulienos (įtariu duoklė tradiciniam lietuviškam skoniui) - net nalabai žinočiau kokį vyną pasirinkti, kad derėtų prie visų. Norint padegustuoti restorano meniu, verčiau rinkčiausi salotas ir pagrindinį patiekalą.


Kataloniškos tapos

Vakarienę vainikavo laimų jogurtas su migdolų morengu, avietėmis ir mangu, kurį vertinti man sunku, nes tiesiog nemėgstu tokio tipo desertų. Tačiau rūgštokas laimų jogurtas, primenantis putėsius, papildytas traškiu saldžiu morengu turbūt patiktų mėgstantiems gaivius vaisinius desertus.

Tiesa, prieš vakarienę kiekvienas stalas gavo po nemenką padėklą restorane keptos duonos (net 4 rūšių) su alyvuogių aliejumi. Duona šviežutėlė, traškia plutele, pagardinta sezamais, saulėje džiovintomis paprikomis, saulėgrąžomis. Kadangi restoranus dažnai vertinu pagal patiekiamą duoną, tad paragavus šios - lūkesčiai buvo tikrai dideli.


Ir nors dovanotam arkliui į akis nežiūrima, įšdrįsiu pažvelgti. Aptarnavimas pasirodė švelniai tariant keistokas - personalas surinktas iš kraštutinumų - nuo nenatūraliai mandagaus padavėjo (nors vaikinas tikrai labai stengėsi) iki visiškai abejingų merginų padavėjų (pasidomėjusi, kokius patiekalus atnešė, gavau atsakymus "mėsytė su grybukais" (t.y. elniena su rudmėsėmis), "spurgytė, pončka" (t.y. suprask "bulvių kroketas su kepenėlėmis). Vyno taurę buvo pasiūlyta papildyti tiesiog: "geriam?"... Mane, ne tik kaip vegetarę, bet ir kaip žmogų, mėgstantį žinoti, ką dedu į burną, toks abejingumas ne tik klientui, bet ir savo darbui, nuvylė. Siūlyčiau tiesiog labiau pasidomėti, ką gamina šefas.

Taigi, jei manęs klaustų, ar eičiau ten dar kartą, atsakyčiau - ne - dėl aptarnavimo, kuris, turiu vilties, pasikeis; taip - dėl geros duonos, skanios žuvies, gražios aplinkos ir žingeidumo išbandyti kitus garsiojo šefo patiekalus.