Taip taip! Čia rasite būtent tai, kas ne tik skanu, bet ir suartina, ir kviečia bendrauti. Nepatarinėsiu, kaip iškepti kotletukus ar sutrinti bulvių košę - tai kuo puikiausiai išmanote ir patys. Mano receptų lentoje rasite tai, kas paįvairina kasdienę vakarienę ir susitikimus su draugais padaro ne tik bendravimo, bet ir maža ragavimo bei degustavimo švente. Taigi, prie "bla bla" labai tinka "niam niam" ;) Gardaus bendravimo!

sausio 04, 2011

Kiekviena pabaiga - tai nauja pradžia. Ir bananinių keksiukų receptas


Pirmiausia, tai su Naujaisiais, brangieji! Ačiū, kad esate, kad skaitote, kad gaminate, kad įkvepiate naujiems darbams. Manau pats metas prisipažinti, kodėl Niam niammm'e kurį laiką stojusi tyla. Ir kartu pranešti, kad ši tyla tęsis ir toliau. Taip, tikrai taip, bent jau kol kas naujų įrašų šiame blog'e nebus. Betgi, kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia, kaip kad pasibaigus puikiems, daug naujų galimybių suteikusiems 2010-iems, prasidėjo 2011 -ieji - metai, kurie tikiu bus dar puikesni, su dar daugiau galimybių ir iššūkių. Taigi ir Niam niammm pabaiga - tai tik naujos mano veiklos pradžia - nuo šiol pačius skaniausius dalykus galėsite rasti www.kepejai.lt. Kepiau kepiau ir prikepiau, kaip sakant :) Tiksliau užviriau patį smagiausią ir skaniausią reikalą savo, o gal ir Jūsų gyvenime. Mūsų "skonių fabrikas" jau dirba, tad visi very very welcome :)

Che, ir vos nepamiršau apie dar vieną naują pradžią - mano pasidalinimus ir pamąstymus apie skanius dalykus jau nuo lapkričio mėn. galite rasti ir Eglės redaguojamame Virtuvė. Nuo...iki.

O, kad įrašas nebūtų suprastas kaip kokia pagyrūniška savireklama - pabaigai (o gal vis dėlto pradžiai?) bananinių keksiukų su šokolado gabalėliais ir espresso kava receptas. Drėgni keksiukai, kuriuose klasikinį bananų ir šokolado derinį papildo ir naujumo įneša kavos skonis. Greitai pagaminami, labai pusrytiniai keksiukai, tinkantys prie (arba vietoj) kavos.


Taigi 6 vnt. bananinių keksiukų reikės:

2 didelių bananų (sutrintų į tyrelę);
90 ml cukraus;
55 g ištirpinto sviesto;
30 ml pieno;
1 nediduko kiaušinio (arba pusės didesnio);
180 ml kvietinių miltų (aukščiausios rūšies;
0,5 a. šaukįtelio tirpios kavos miltelių;
1 a. šauktelio kepimo miltelių;
0,5 a. šauktelio druskos;
50 gr. smulkiai sukapoto juodojo šokolado.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Dubenyje sumaišykite sutrintus bananus su sviestu, cukrumi, pienu ir kiaušiniu. Kitame dubenyje sumaišykite miltus su druska, kepimo milteliais ir kavos milteliais. Sudėkite miltų mišinį į bananų masę, išmaišykite, kol neliks gumulėlių. Įmaišykite šokolado gabalėlius. Šiame etape galite įdėti ir mėgstamų riešutų jei norite. Svarbu tešlos nepermaišyti per daug - keksiukai neteks purumo ir bus ne tokie minkšti.
Supilkite į popierėliais arba sviestiniu popieriumi išklotas keksiukų formeles ir kepkite apie 15-18 min. (kol įbedus medinį smeigtuką, ištrauktas jis liks sausas). Atvėsintus keksiukus galite pabarstyti cukraus pudra.

Gardžių kepinių ir iki pasimatymo kitose erdvėse!

Su skaniausiais linkėjimais,

Laura

spalio 17, 2010

Cinamoninis baklažanų džemas

Paskutiniame "Gero skonio" numeryje perskaityta mintis apie populiarų Izraelyje posakį, kad "jei mergina nemoka paruošti baklažano bent penkiais būdais, neimk jos į žmonas", nedavė man ramybės. Tikrai žinote tą jausmą, kai sėdi kokia įkyri mintis galvoje ir nuolat apie save primena. Tai va, nors gynenu Lietuvoje, ir vyro keisti tikrai nesiruošiu, bet nedavė man ramybės jausmas, kad baklažanų galimybės dar tikrai neišnaudotos - nors itališka baklažanų parmigiana, azijietiški saldžiarūgščiai baklažanai, salotos su mėtomis ar baklažanų ritinėliais, sicilietiškas caponata mus džiugina tikrai dažnai, nusprendžiau, kad baklažanų džemas bus kaip tik tai, kas priartintų mane prie idealios žmonos portreto Izraelyje :) Stebuklo nesitikėjau, bet rezultatas pranoko lūkesčius keleriopai, o smagiausia tai, kad iš pulko ragavusiųjų, tik manasis vyras sugebėjo atspėti, iš ko išvirtą džemą valgo (he he, matyt, 8 metai ragavimo mano maistinių eksperimentų davė rezultatą :) Tai va, džemas tikrai skanus, man labai primena mėgstamą figų džemą. Valgosi jis labai puikiai su švelniais minkštais sūriais (varškės, brie, camembert, chevre), skrudinta šviesia duona. O derinys su vaniliniais ledais ir skrudintais migdolais tiesiog labai labai...Išbandykite ;) su sąlyga, kad nesate prisirišę prie keptų bulvių ir mėgstate naujus skonius.

Porai stiklainėlių džemo reikės:
2 didelių baklažanų;
250 gr. rudojo cukraus;
1 a. šaukštelio malto cinamono;
4 gvazdikėlių arba 0,5 a. šaukštelio maltų gvazdikėlių;
1 obuolio;
0,5-1 citrinos sulčių.

Procesas:
Perpjaukite baklažanus pusiau išilgai, nupjaukite kotelius, subadykite odą šakute, sudėkite į puodą ir pripilkite vandens tiek, kad apsemtų baklažanus, pavirkite 5 min. nuo vandens užvirimo. Nupilkite vandenį ir nuvarvinkite baklažanus sietelyje. Sudėkite į puodą apvirtus baklažanus, supjaustytą ir nuluptą obuolį, cukrų, cinamoną, gvazdiklėlius ir virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies apie 1,5-2 val. - kol pasidarys kreminės konsistencijos ir beveik neliks stambių gabalų. Virdami maždaug kas 10 min. pamaišykite ir pamaigykite baklažanus mediniu šaukštu, kad greičiau sutižtų ir neprisviltų. Į išvirusį džemą įspauskite citrinos sulčių ir sudėkite į sterilizuotus stiklainiukus. Laikykite šaldytuve. Keliuose šaltiniuose radau, kad baklažanų džemai laikosi ilgiau nei pusę metų. Kadangi mūsiškį suvartojome per savaitę, šios informacijos patvirtinti negaliu.

rugsėjo 27, 2010

DOMM keičia koncepciją / Haute cuisine "nusileidimas ant žemės"

Praėjusį savaitgalį Vilniaus rotušėje įsikūręs DOMM Lounge sukvietė maisto blogger'ius atnaujinto meniu ir naujos restorano koncepcijos pristatymui (tiesa, tinklapyje kol kas rasite senąjį meniu). Ir aš ten buvau, alų midų (oi, vyną) gėriau, per barzdą varvėjo...Buvo nuspręsta pakeisti restorano, anksčiau pristatomo, kaip vienintelio molekulinės virtuvės atstovo Lietuvoje, koncepciją ir pereiti prie žemiškesnės ir kiekvienam žmogui suprantamesnės virtuvės. Na, matyt, molekuliniams eksperimentams pasiruošusi ir "atvira" kol kas per maža tautos dalis. Kita vertus, ir pasaulinės tendencijos panašios - netgi garsusis El Bulli nuo 2012 m. užveria duris dvejiems metams. Nuo šiol DOMM'e kur kas kasdieniškesnis ir prieinamesnis (kainos sumažėjo dvigubai, dabar pagrindinis patiekalas kainuoja 45-60 lt.,) maistas, kokteiliai, vynas su užkandžiais, DJ'ų pasirodymai - viskas, ko reikia smagiam pavakarojimui su draugais. Tiesa, Michelin žvaigždėmis apdovanotuose restoranuose dirbęs šefas Javier Lopez išlaikė keletą molekulinės virtuvės detalių, pvz. starkis buvo patiektas su šafraniniu risoto ir citrinų oru - šis patiekalas pavergė mano širdį, bent jau mano gomuriui, tobula skonių harmonija - sultinga žuvytė, apskrudusia odele, aiškaus, lengvai pipirinto ir neužgožto kitais prieskoniais skonio, su kreminiu švelniu risoto ir tirpstančia burnoje citrinų putele (oru). Riebus pliusas starkiui ir šefui :) Tikrai verta Michelin žvaigždės.

Kepta starkio filė su šafraniniu risoto ir citrinų oru

Kitas pasiūlytas karštas patiekalas - kepta elniena su rudmėsėmis ir želė kubeliu (kaip spėjome, juodųjų serbentų), atrodė ir kvepėjo tikrai nuostabiai, net man, vegetarei, o ragavusieji linksėjo galvomis ir pagyrų negailėjo. Pasak mano stalo kolegų, mėsa buvo sultinga, aštroka ir puikiai derėjo su keptomis rudmėsėmis.

Kepta elniena su rudmėsėmis

Taip pat išbandėme restorano siūlomą degustacinį kataloniškų tapų meniu, į kurį įeina 7 užkandukai (kaina 49 lt.). Nors atskirai paėmus kai kurie užkandžiai buvo puikūs (tigrinė krevetė su žolelėmis, marinuotas tunas), tačiau bendrai degustacinis tapų rinkinys manęs nepapirko. Bet gal tik dėl to, kad trečdalio jų neragavau dėl vegetarizmo. Ir nors mėgstu įvairovę, šioji man pasirodė per didelė - nuo žalio tuno, keptos krevetės, ožkos sūrio, stirnienos carpaccio su baravykais, iki keptos bulvės ir kiaulienos (įtariu duoklė tradiciniam lietuviškam skoniui) - net nalabai žinočiau kokį vyną pasirinkti, kad derėtų prie visų. Norint padegustuoti restorano meniu, verčiau rinkčiausi salotas ir pagrindinį patiekalą.


Kataloniškos tapos

Vakarienę vainikavo laimų jogurtas su migdolų morengu, avietėmis ir mangu, kurį vertinti man sunku, nes tiesiog nemėgstu tokio tipo desertų. Tačiau rūgštokas laimų jogurtas, primenantis putėsius, papildytas traškiu saldžiu morengu turbūt patiktų mėgstantiems gaivius vaisinius desertus.

Tiesa, prieš vakarienę kiekvienas stalas gavo po nemenką padėklą restorane keptos duonos (net 4 rūšių) su alyvuogių aliejumi. Duona šviežutėlė, traškia plutele, pagardinta sezamais, saulėje džiovintomis paprikomis, saulėgrąžomis. Kadangi restoranus dažnai vertinu pagal patiekiamą duoną, tad paragavus šios - lūkesčiai buvo tikrai dideli.


Ir nors dovanotam arkliui į akis nežiūrima, įšdrįsiu pažvelgti. Aptarnavimas pasirodė švelniai tariant keistokas - personalas surinktas iš kraštutinumų - nuo nenatūraliai mandagaus padavėjo (nors vaikinas tikrai labai stengėsi) iki visiškai abejingų merginų padavėjų (pasidomėjusi, kokius patiekalus atnešė, gavau atsakymus "mėsytė su grybukais" (t.y. elniena su rudmėsėmis), "spurgytė, pončka" (t.y. suprask "bulvių kroketas su kepenėlėmis). Vyno taurę buvo pasiūlyta papildyti tiesiog: "geriam?"... Mane, ne tik kaip vegetarę, bet ir kaip žmogų, mėgstantį žinoti, ką dedu į burną, toks abejingumas ne tik klientui, bet ir savo darbui, nuvylė. Siūlyčiau tiesiog labiau pasidomėti, ką gamina šefas.

Taigi, jei manęs klaustų, ar eičiau ten dar kartą, atsakyčiau - ne - dėl aptarnavimo, kuris, turiu vilties, pasikeis; taip - dėl geros duonos, skanios žuvies, gražios aplinkos ir žingeidumo išbandyti kitus garsiojo šefo patiekalus.


rugsėjo 23, 2010

Kriaušių pasimatymas su avietėmis... stiklainyje

Gulėjo liūdnai kelios gražios kriaušaitės pačiame savo jėgų žydėjime, tokios brandžios brandžios, prisirpusiais žandais, sultingos, bet jau ant tokios ribos, kad dar pora dienų ir niekam jos būtų nebeįdomios, nes pradėtų raukšlėtis, oda glebti ir jau čia negelbėtų jokie stebuklingi kremai su retinoliu, netgi botoksas būtų bejėgis prieš gamtą. Tuo pat metu visai netoliese (t.y. toje pačioje šaldytuvo lentynoje) sėdėjo gerai įraudusios, tokios pat sultingos ir tokios pat "ant ribos" avietės. Paslaptingai susižvalgiusios ir puikiai supratusios viena kitos artėjančią dalią, susimirksėjo ir... susitarė susitikti uogienėje. Juk tai nepalyginamai romantiškiau nei pasimatymas konteineryje su bulvių lupenomis ir kiaušinių kevalais :) Ir žinokite, tas jų pasimatymas gavosi neįtikėtinai vykęs, su tokiu Happyend'u kokio nei jos, nei aš nesitikėjau. Gavosi puiki uogienė - pagardas blynams, košėms, varškei, naturaliam jogurtui, ant skrudintos duonos riekelės ar kartu su brie sūriu prie taurės vyno. Mes skanavome ir vis dar skanaujame pusryčiams su naturaliu jogurtu ir anakardžių riešutais - gaunasi toks beveik dvigubas pasimatymas su dvigubu Happyend'u :)

Porai 0,5 litro stiklainiukų reikės:
1 kg. gerai prinokusių kriaušių (apie 5-8 kriaušės);
200 gr. cukraus;
0,5 citrinos sulčių;
200 gr. aviečių (pora gerų saujų).

Procesas:
Kriaušes nulupkite, išimkite sėklas ir supjaustykite skiltelėmis, užberkite cukrumi, užspauskite citrinos sultis ir virkite ant vidutinės ugnies kartais pamaišant, kol kriaušės suminkštės (apie 10 min.). Suberkite avietes ir dar pavirkite apie 8-10 min. Susidariusias putas nuimkite. Supilstykite į gerai išplautus stiklainiukus ir užsukite. Kadangi cukraus kiekis šitoje uogienėje nedidelis, patartina laikyti šaldytuve, šaltame rusyje arba tiesiog greitai suvartoti ;)

rugsėjo 13, 2010

Receptas medžiotojams ir jų draugams: stirnienos kepenų paštetas su spanguolėmis ir lazdynų riešutais

Truputį netikėtas įrašas mano pusiau vegetariniame blog'e, ane? Aš tokia vegetarė su nukrypimu :) mėsos net ragauti nelabai galiu, o vat kepenėlės man KAŽKAS TOKIO. Tai vat, vieną rytą buvau pradžiuginta draugo šviežiai sumedžiotos stirnos kepenimis mainais už pažadą pasidalinti pašteto receptu, tai vat, nors paštetas jau seniai suvartotas, bet pažadas tikrai nepamirštas. Ačiū, Kemai, už šitą gėrį ir gaudyk receptą ;) Net neabejoju, kad patyrę medžiotojai ir jų žmonos tikrai žino ne vieną receptą, ką nuveikti su žvėriena ir aš, susidūrusi su stirnienos kepenimis pirmą kartą, nesijaučiu labai drąsiai išstodama su šiuo receptu. Kita vertus, ragavusieji gyrė ir prašė pakartoti :) Tokiu pat principu, manau, galite gaminti paštetą ir iš jaučio ar veršiuko kepenų, vis lengviau gaunama ir prienama nei stirniena. Ir jokiais būdais neignoruokite džiovintų spanguolių, mirkytų brendyje, ir lazdynų riešutų - šie priedai paštetą labai pašvelnino, šiek tiek pasaldino, suteikė netgi šiokio tokio bajoriškumo sakyčiau:) Bandžiau ir su šaldytomis spanguolėmis, bet variantas su džiovintomis buvo nepalyginamai gardesnis. Beje, aliejaus ir sviesto kiekio irgi nepatariu mažinti, nebent mėgstate birų ir sausą paštetą (nes žvėrienos kepenys pakankamai sausos, tad sumažinus riebalų kiekį, paštetas nesigaus tepamas, o bus birus).

Taigi, paštetui reikės (išeina maždaug 700-800 gr):
1 stirnos kepenų (aš turėjau apie 600 gr.);
5-6 kvepiančiųjų pipirų;
0,5 a. šaukštelio kalendros žirnelių;
druskos;
100-120 ml. alyvuogių aliejaus;
50 gr. sviesto;
žiupsnelio čiobrelių;
žiupsnelio rozmarinų lapelių;
maltų pipirų mišinio;
2 valg. šaukštai džiovintų spanguolių (galite keisti džiovintomis slyvomis arba razinomis, bet spanguolės prie žvėrieno tinka idealiai);
2 valg. šaukštai brendžio;
2 valg. šaukštai lazdyno riešutų.

Patiekti su: kaip ir visus paštetus - tepkite ant šviežutėlės duonos su sviestu (ar be jo) arba gaminkite salotas su šviežiomis daržovėmis, paštetu ir virtais kiaušiniais.
Procesas:
Džiovintas spanguoles užpilkite brendžiu ir palaikykite, kol ruošite paštetą.
Kepenis gerai nuplaukite, supjaustykite į 6-8 dalis, sudėkite į katilą, pripilkite vandens tiek, kad apsemtų, palaukite, kol vanduo užvirs ir pavirs 5 min. Tuomet vandenį nupilkite , kepenis nuplaukite. Vėl sudėkite į katilą, pripilkite šviežio vandens, įdėkite druskos, čiobrelių, rozmarinų, kvepiančiųjų pipirų ir kalendrų žirnelių, virkite apie 10-15 min. nuo užvirimo. Išvirusias kepenis nuplaukite, sudėkite į maisto smulkintuvą kartu su alyvuogių aliejumi, sviestu, maltais pipirais ir sumalkite iki vientisos masės. Blenderis arba mėsmalė irgi puikiai atliks šitą darbą. Į sumaltą masę suberkite spanguoles ir riešutus, paragaukite, jei reikia, padruskinkite. Paštetą sudėkite į sandarius stiklainiukus ar indelius ir palaikykite šaldytuve bent 1 val. Viskas! Tepkite ant duonelės ir mėgaukitės prabangiu bajorišku sumuštiniu ;)

P.S. O jei Jūs iš tų medžiotojų, kurie vertina tik išpjovas ar nugarines, vežkite kepenis man :)

rugpjūčio 06, 2010

Vanilinio pudingo pyragas su persikais / puresnis už sniegą, lengvesnis už pūką :)


Jau seniai buvau kepusi tokį mmm... yummy yummy... pyragą, kurį būčiau kartojusi porą dienų iš eilės - aš labiau iš tokių kepėjų - bandytojų, labiau mėgstanti eksperimentuoti, atrasti vis naujus skonius. Bet šitas pudingo pyragas mane "papirko" savo nepaprastumu paprastumu, purumu ir lengvumu, jis iš tokių, kurių neprivalgoma ir neatsivalgoma - suvalgai gabalėlį, tada ranka tiesiasi dar vieno, tada akys nori dar vieno mažulyčio kąsnelio, o galiausiai norėtųsi dar vieno, na jau tikrai paskutinio gabalėlio, bet žiū, kad jau nebėr... kas belieka? kepti vėl :) Minkštas pagrindas, įdarytas sultingais vaisiais ir be galo kvapniu bei puriu vaniliniu - grietininiu pudingu. Persikai su vaniliniu pudingu dera idealiai, bet galite eksperimentuoti ir vietoje jų naudoti kitas sezonines gėrybes - puikiai tiks nektarinai, slyvos, juodieji serbentai, šilauogės arba mėlynės.

Taigi, vienam nemažam pyragui (maždaug 8-10 porcijų) reikės:

Pagrindui:
125 gr. sviesto (kambario temperatūros);
125 gr. cukraus;
1 kiaušinio;
250 gr. kvietinių miltų;
1 a. šaukštelis kepimo miltelių;
žiupsnelis druskos.

Įdarui:
150 gr. cukraus;
3 dideli kiaušinių;
300 gr. grietinės (30-40 proc. riebumo);
300 gr. natūralaus jogurto;
1 pakelio vanilinio pudingo miltelių (pvz. Lietuvos parduotuvėse dažniausiai sutinkamas Dr. Oetker pudingas);
2 gerai prinokusių persikų, supjaustytų skiltelėmis.

Sviesto kepimo formai ištepti.

Procesas:
Įkaitinkite orkaitę iki 170 C laipsnių (nustatykite kaitinimą tik iš apačios).
Paruoškite pyrago pagrindą: sviestą išsukite su cukrumi, įdėkite kiaušinį, druską, vėl gerai išmaišykite arba išplakite mikseriu, tuomet suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir rankomis suminkykite į vientisą tešlą. Ištepkite sviestu kepimo formą - naudokite 28 cm skersmens apvalią formą aukštais nuimamais kraštais (aukštesniais nei matote nuotraukoje, nes man įdaro šiek tiek liko), jei naudojate mažesnio skersmes formą, tuomet iš tešlos suformuokite kraštus iki pat viršaus. Išklokite tešla formos dugną ir kraštus (kraštus padenkite maždaug 4-5 cm aukščiu).
Ant tešlos išdėliokite persikų skilteles.
Paruoškite įdarą:Mikseriu išplakite kiaušinius su cukrumi, sudėkite grietinę, jogurtą, pudingo miltelius ir išplakite mikseriu iki vientisos masės. Lėtai supilkite ant persikų.
Kepkite 1 val. - 1 val. 10 min. Svarbu: Nedarinėkite orkaitės durelių kepimo metu, nes pudingas labai lengvai gali subliukšti, geriau grožėkitės tuo pūpsančiu vaniliniu kalneliu pro orkaitės stiklą.
Iškepusį pyragą atvėsinkite (aušdamas pyragas lėtai sukris, bet vidus išliks purus), idealu jei prieš patiekiant bent valandėlę palaikysite šaldytuve. Patiekdami galite pabarstyti cukraus pudra, taip pat idealiai tinka šviežios mėlynės arba šilauogės ir (didesniems smaližiams) šlakelis klevų sirupo.

Žinote, jau svarstau apie pyrago Dublį Nr. 3 :) Skanaus!

rugpjūčio 03, 2010

Grilyje keptų baklažanų salotos su mėtomis

Saulei vis dar kepinant iki plius 30, mylimiausias mano pietų patiekalas jau kurį laiką yra salotos. Tikrai nežinau, kas galėtų būti geriau už didelį kalną traškių ir kvepiančių daržovių, sumestų į krūvą su šviežiu ar brandintu ožkos sūriu, sultingu tuno gabalėliu ar puikiosiomis voveraitėmis? Na nebent nuostabusis mėlynių pyragas su maskarpone :))) Bet gi, nors ir dievinu saldumynus taip, kad galėčiau valgyti juos pusryčiams, pietums, vakarienei ir dar naktipiečiams, mano gerasis angelas, sėdintis ant dešinio peties, t.y. sąžinės balsas, man vis primena, kad su tokiu racionu toli nenukeliaučiau :) Taigi, šį kartą salotos, bet sekantį receptą pažadu pyrago :) pačio nerealiausio, puriausio, kvapniausio, na tiesiog pačio pačiausio, ne kitaip ;) O salotos - labai vasariškos, su ant grilio keptais baklažanais ir vasara dvelkiančiomis mėtomis. Puikūs lengvi pietūs arba priedas prie ant grilio keptos žuvies ar mėsytės. Manau, skonis nei kiek nenukentėtų baklažanus kepant ir orkaitėje, tik nebūtų to nuostabaus dūmo kvapo, kuris čia labai dera.

4 valgytojams reikės:
2 baklažanų;
šlakelio alyvuogių aliejaus;
3-4 skiltelėmis pjaustytų pomidorų;
1 griežinėliais pjaustyto mėlynojo svogūno;
12-15 juodųjų alyvuogių be kauliukų;
pundelio šviežių mėtų lapelių;
pundelio šviežių bazilikų;
pundelio petražolių;
druskos;
pipirų;
3-4 ančiuvių filė;
2-3 v. šaukštų baltojo vyno acto.

Patiekti su: Jūsų mėgstama duona (tiks tiek šviežia juoda, itališka ciabata ar prancūziškas bagetti, tiek ant grotelių skrudinta duonelė); arba kaip garnyrą prie grilyje keptos žuvies ar mėsos.

Procesas:
Baklažaną supjaustykite griežinėliais, apibarstykite druska, uždenkite ir palikite 30 min. Tuo tarpu galite paruošti kepimui grilį. Pastovėjusius baklažano gabalėlius nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, patepkite abi griežinėlių puses alyvuogių aliejumi ir apkepkite grilyje ant grotelių po 4-5 min. iš kiekvienos pusės (kol lengvai paruduos ir suminkštės). Iškepusius baklažanus atvėsinkite, supjaustykite griežinėlius lazdelėmis ir sudėkite į salotų dubenį kartu su pomidorais, svogūnu, sukapotais ančiuviais, susmulkintomis žolelėmis, alyvuogėmis, apibarstykite druska ir pipirais, bei apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir baltojo vyno actu. Išmaišykite, ragaukite ir skanaukite ;)