Turbūt ne man vienai pažįstamas jausmas, kai kažkoks užkandukas taip "užkabina", kad valgai ir negali sustoti - beveik kaip rūkalių judesys "ranka-burna" :) man taip dažniausiai nutinka su riešutais ir džiovintais vaisiais. O jei dar tie riešutai kaip nors paskrudinti, paskaninti arba į ką nors "įvilkti" (bet čia kalbu apie paskaninimą namuose, o ne apie visokius parduotuvinius apvalkalus, pilnus glutamatų, E ir t.t.), tai tuomet sustoti visai sunku :) bet tai nėra taip jau blogai, turint omeny, kad riešutai turi begalo daug naudingų medžiagų - tai va, kandu riešutą ir įsivaizduoju, kad tai vitamino piliulė :) gera saviįtaiga :) o jei rimtai, tai anakardžiai turi daug geležies (beveik kaip mėsoje), magnio, kalcio, tad ypač naudingi vegetarams, nėščioms ir žindančioms moterims, ir apskritai visiems, galvojantiems apie sveiką mitybą. Taigi, šį kartą siūlau paragauti anakardžių su citrina ir čili pipirais - puikus užkandis vakarėliams prie vyno (labai dera patiekti kartu tiek su minkštaisiais, tiek su kietaisiais sūriais), prie įvairių kokteilių ar alaus, o taip pat labai paskaninantis įvairias salotas (pvz. rukolos salotas su varškės sūriu) ar trintas sriubas (pvz. moliūgų sriuba).
Reikalingi produktai:
200 gr. anakard žių riešutų (nesūdytų);
1 citrinos žievelės (smulkiai nutarkuota);
1,5 valg. šaukšto rudojo cukraus;
1 a. šaukštelio druskos;
1-1,5 a. šaukštelio maltų čili pipirų (priklausomai nuo pageidaujamo aštrumo);
1 kiaušinio baltymo.
Procesas:
Išplakite kiaušinio baltymą su visais priedais, įmaišykite anakardžius.
Paskleiskite riešutus kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi ir įdėkite į iki 170 C laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 15-18 min. - tol, kol įgaus lengvai rusvą spalvą. Nuo 15 kepimo min. siūlau riešutus atidžiai stebėti, nes pabaigoje labai greitai gali sudegti.
Atvėsusius riešutus atskirkite vieną nuo kito (kai kurie gali būti sulipę) ir skanaukite!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą