Sūrio pyragas su morkomis - nulinio gimtadienio proga :)

Nesuprantu, kodėl mažų žmogiukų gimtadieniai paprastai švenčiami tik sulaukus 1 metų? Man pats svarbiausias ir pats tikriausias gimtadienis atrodo būtent ta diena ir būtent tais metais, kada tas mažas bejėgis stebuklėlis pasibeldžia į šį nuostabų pasaulį ir pirmą kartą savo garsiu riksmu pasisveikina su jo labai laukusiais tėveliais. Dar gerokai prieš tą nuostabų įvykį planavau kaip tik grįžę su naujuoju gyventoju namo kepsime ir skanausime JO gimtadienio tortą. Ir net neabejojau, kad pirmasis įrašas čia po didžiojo įvykio bus būtent JO gimtadienio tortas. Aišku, planavau labai naiviai ir ne visai įvertindama savo jėgas ir pasikeitusią dienotvarkę. Taigi, "nulinio" gimtadienio tortą pavyko iškepti tik mažajam stuktelėjus 3 savaitėms. Tortas, kaip ir pridera tokia proga, šiek tiek sveikuoliškas, be jokių šokoladų, grietinėlių ir netgi uogų (kurios būna dažnas alergenas). Taigi, pristatau ir tikrai labai rekomenduoju - morkų cheesecake'as - švelnus, purus morkinis sūrio pyragas, paskanintas cinamonu, imbieru ir muskatu. Mėgstantiems sūrio pyragus (o kas jų nemėgsta??) ši versija su morkomis tikrai patiks.

Reikalingi produktai (28 cm skersmens formai):
Trupininiam padui:
180 gr. sausainių ("Gaidelio" tipo);
50 gr. ištirpinto sviesto;
3 valg. šaukštai cukraus;
žiupsnelis druskos.

Sūrio sluoksniui:
750 gr. riebaus kreminio varškės sūrio (aš naudojau lygiomis dalimis maskarponės, rikotos ir Philadelphia sūrius, bet galite naudoti ir kūrį nors vieną, labiausiai rekomenduoju Philadelphia);
1 stiklinė cukraus;
150 gr. smulkiai tarkuotų morkų (maždaug 2 didesnės arba 3 mažesnės morkos);
1 valg. šaukštas sviesto;
3 kiaušiniai;
žiupsnelis malto muskato;
1 a. šaukštelis cinamono;
1 a. šaukštelis šviežio tarkuoto imbiero;
1 a. šaukštelis vanilinio cukraus arba pusės vanilės lazdelės vidus;
žiupsnelis druskos.
Procesas:
Įkaitinkite orkaitę iki 180 C laipsnių. Paruoškite trupininį pagrindą: sausainius sugrūskite į smulkius trupinius, sumaišykite su lydytu sviestu, cukrumi ir druska ir gauta mase išklokite kepimo formos (naudokite formą su nuimamais kraštais) dugną, tolygiai paskirstykite ir gerai suspauskite šaukštu. Kepkite 10 min. Išimkite ir palikite atvėsti, kol ruošite sūrio masę.
Sumažinkite orkaitės karštį iki 160 C laipsnių.
Mažame katiliuke išlydykite 1 valg. šaukštą sviesto, į sviestą sudėkite tarkuotas morkas ir pusę stiklinės cukraus, maišydami kaitinkite apie 3 min. - kol morkos suminkštės, o iš cukraus pasidarys skystas sirupas.
Sūrio masei mikseriu išplakite kreminį varškės sūrį su likusia puse stiklinės cukraus iki vientisos masės, įkulkite kiaušinius, sudėkite šiek tiek atvėsintą morkų masę (porą šaukštų morkų galite palikti papuošimui), druską, prieskonius ir išplakite iki vientisos masės.
Supilkite sūrio masę ant trupininio pagrindo, iš likusių morkų galite sudėlioti norimą ornamentą ant pyrago viršaus. Kepkite 70 - 80 min. 160 C laipsnių orkaitėje. Po kepamu pyragu, į orkaitės apačią idėkite skardą, pripiltą vandens - garuose kepamas sūrio pyragas neišsausės, bus vientisesnio, malonesnio skonio.
Iškepusį pyragą atvėsinkite ir prieš patiekdami palaikykite šaldytuve bent 2 val.


Skanių popiečių, saulėtų artėjančio pavasario dienų ir pradėkime švęsti gimtadienius nuo 0!

Idėja vakarėliui - karštos krevetės graikiškai

Turbūt visi man pritarsite, kad valgome ne tik liežuviu, bet ir akimis, būtent todėl dažnam iš mūsų labai svarbus patiekalo estetinis vaizdas. Bent jau man gražiai patiektas maistas sukuria daug pakilesnę nuotaiką nei dideliuose dubenyse sudėliota balta mišrainė (na nebent tai teminis mišrainės vakarėlis :) Ir tam net nereikia labai ypatingų priemonių ar patiekalų. Šį kartą ne apie kasdienius susitikimus prie stalo, bet apie vakarėliams skirtus užkandukus. Taigi, kai išsenka šventinių patiekalų ir užkandėlių receptų atsargos, arba viskas jūsų artimųjų jau išragauta ir išbandyta, galite pagalvoti, kaip ypatingiau patiekti kasdien pamėgtus patiekalus, pvz. troškinius, salotas, sriubas. Galbūt užteks trintą spalvingą sriubą (pvz. morkų, ar brokolių) išpilstyti į mažas stiklines ar taures, o troškinį (pvz. žuvies) ar salotas patiekti kaip užkandį mažučiuose indeliuose. Gudrybė nedidelė, o efektas - išbandykite patys ;)

Šiandien mano meniu- krevetės graikiškai - arba tiesiog graikiškas krevečių troškinys, kurį galite patiekti tiek vakarėliams, tiek valgyti pietums ar vakarienei - tik tuomet visiškai nebūtina troškinio dalinti į mažulytes porcijas. Pagaminsite per 15-20 min.

Keturioms mažoms porcijoms (arba dviems didesnėms) reikės:
400 gr. (1 indelio) konservuotų smulkintų pomidorų;
1 nedidelio svogūno (supjaustyto kubeliais);
2 kapotų česnako skiltelių;
12 vnt. tigrinių krevečių (išlukštentų) arba 24 vnt. paprastų mažyčių krevečių;
gabalėlio fetos sūrio;
kelių juodųjų alyvuogių be kauliukų;
druskos;
1 valg. šaukšto citrinos sulčių;
pipirų;
raudonėlio;
alyvuogių aliejaus.

Patiekti su: šviežia duona - tiks ciabata, bagetti ar kita šviesi duona.
Procesas:
Puode įkaitintame alyvuogių aliejuje pakepinkite svogūnus ir česnakus, sudėkite konservuotus pomidorus, paskaninkite druska, pipirais, raudonėliu (tiks ir džiovintas, ir šviežias), citrinos sultimis. Troškinkite ant silpnos ugnies maišydami apie 8-10 min. Į sutirštėjusius pomidorus sudėkite alyvuoges ir krevetes (šaldytas krevetes prieš naudodami atšildykite ir nusausinkite), pakaitinkite apie 2 min. Paragaukite - jei reikia, įdėkite dar druskos, pipirų ir citrinos sulčių.
Sudėliokite į karščiui atsparias lėkštes arba indelius, pabarstykite fetos sūrio gabalėliais, raudonėliu ir apkepkite orkaitėje (200 C) apie 5-10 min. - kol sušils sūris.
Troškinys skaniausias karštas su šviežia duona - duoną mirkome į troškinio padažą ir užkandame krevete, mmm...

Skanių ir smagių vakarėlių!

Sumuštiniai su keptais moliūgais, vytintu kumpiu ir parmezanu

Turbūt kiekvienas turite savo mėgstamus sumuštinius, kuriuos ruošiate, kai norite greitai užmušti alkį, pavaišinti išalkusius draugus arba paskanauti prie taurės vyno. Man asmeniškai numeris vienas jau "n" metų yra klasikiis itališkas ir daugelio tautiečių pamėgtas derinys - ciabata, pagardinta mocarela, vyšniniais pomidoriukais ir šviežiu pesto padažu. Bet kartais taip norisi kažko naujo ir neišbandyto. Siūlau tikrai labai skanų derinį su keptu moliūgu - kuris iškepęs pasidaro minkštutis, saldokas, labai sultingas ir puikiai dera su apskrudusia duonele, alvyogių aliejumi, kumpiu ir parmezanu. Balto vyno taurė irgi reikalo visai nepagadina ;)

Sumuštiniams reikia:
keletos riekelių bagetti, ciabatos ar šviesios sumuštinių duonos;
keletos plonų moliūgo riekelių;
vytinto kumpio riekelių;
parmezano (arba kito kietojo sūrio, pvz. Džiugo) drožlių;
alyvuogių aliejaus;
druskos ir pipirų.

Procesas:
Plonai supjaustytas moliūgo riekeles išdėliokite alyvuogių aliejumi išteptoje skardoje, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska, pipirais ir kepkite 180 C orkaitėje apie 12-15 min.
Duonos riekeles paskrudinkite skrudintuve arba palaikykite karštoje orkaitėje apie 5-10 min.
Vytinto kumpio gabalėlius paskrudinkite keptuvėje.
Ant apskrudusios duonos sudėliokite keptą moliūgą, ant vienų uždėkite kepinto kumpio gabalėlių, ant kitų parmezano drožlių (vegetariškas variantas), ant trečių - ir kumpio, ir sūrio. Pabarstykite pipirų mišiniu ir pašlakstykite alyvuogių aliejumi. Skanaukite šiltus.

Skrudinti citrininiai anakardžiai su čili

Turbūt ne man vienai pažįstamas jausmas, kai kažkoks užkandukas taip "užkabina", kad valgai ir negali sustoti - beveik kaip rūkalių judesys "ranka-burna" :) man taip dažniausiai nutinka su riešutais ir džiovintais vaisiais. O jei dar tie riešutai kaip nors paskrudinti, paskaninti arba į ką nors "įvilkti" (bet čia kalbu apie paskaninimą namuose, o ne apie visokius parduotuvinius apvalkalus, pilnus glutamatų, E ir t.t.), tai tuomet sustoti visai sunku :) bet tai nėra taip jau blogai, turint omeny, kad riešutai turi begalo daug naudingų medžiagų - tai va, kandu riešutą ir įsivaizduoju, kad tai vitamino piliulė :) gera saviįtaiga :) o jei rimtai, tai anakardžiai turi daug geležies (beveik kaip mėsoje), magnio, kalcio, tad ypač naudingi vegetarams, nėščioms ir žindančioms moterims, ir apskritai visiems, galvojantiems apie sveiką mitybą. Taigi, šį kartą siūlau paragauti anakardžių su citrina ir čili pipirais - puikus užkandis vakarėliams prie vyno (labai dera patiekti kartu tiek su minkštaisiais, tiek su kietaisiais sūriais), prie įvairių kokteilių ar alaus, o taip pat labai paskaninantis įvairias salotas (pvz. rukolos salotas su varškės sūriu) ar trintas sriubas (pvz. moliūgų sriuba).

Reikalingi produktai:
200 gr. anakard žių riešutų (nesūdytų);
1 citrinos žievelės (smulkiai nutarkuota);
1,5 valg. šaukšto rudojo cukraus;
1 a. šaukštelio druskos;
1-1,5 a. šaukštelio maltų čili pipirų (priklausomai nuo pageidaujamo aštrumo);
1 kiaušinio baltymo.

Procesas:
Išplakite kiaušinio baltymą su visais priedais, įmaišykite anakardžius.
Paskleiskite riešutus kepimo skardoje, išklotoje kepimo popieriumi ir įdėkite į iki 170 C laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 15-18 min. - tol, kol įgaus lengvai rusvą spalvą. Nuo 15 kepimo min. siūlau riešutus atidžiai stebėti, nes pabaigoje labai greitai gali sudegti.
Atvėsusius riešutus atskirkite vieną nuo kito (kai kurie gali būti sulipę) ir skanaukite!

Kreminė morkų sriuba su apelsinais

Ką valgyti kai už lango minus 22? Aišku, kad sriubą. Bent jau mane sriuba sušildo geriausiai, na dar soti košė arba troškinys irgi galėtų būti išeitis. Įkvėpimas šiai sriubai kilo iš mano vieno mėgstamiausių daržovių patiekalų, t.y. svieste karamelizuotų morkyčių su rozmarinais ir apelsinais - būtinai pasidalinsiu šiuo receptu su jumis artimiausioje ateityje - kai tik turėsiu foto, nes dažniausiai morkytės nesulaukia fotoaparato ir būna suvalgytos :) man ši sriuba patinka ne tik dėl skonio, bet ir dėl jos paprastumo ir greitumo, ji paruošiama vos iš keleto visada namuose (na bent jau mūsų) esančių produktų - morkų, apelsino ir prieskonių. Taigi, jei šaldytuve guli kelios morkos, laiko turite nedaug, o jūsų ir draugų skrandžiai prašosi konors šilto, sotaus ir šiek tiek egzotiško - pirmyn prie puodų.

3 porcijoms reikės:
4 didelių morkų;
1 nulupto apelsino (didelio ir saldaus);
0,5 apelsino žievelės (nutarkuotos arba plonai nupjautos ir sukapotos)
1 a. šaukstelio kmynų arba kumino;
1 a. šaukštelio maltų čili pipirų;
1 a šaukstelio maltos kalendros;
druskos
šlakelio alyvuogių aliejaus aliejaus;
gabalėlio sviesto;
saujelės kuskuso (galite pakeisti manų kruopomis arba visai nedėti).

Priedai (nebūtini, pagal kiekvieno norus ir galimybes): skrudintos krevetės (trumpą skrudinimo instrukciją surašiau žemiau - labai rekomenduoju, nes super reikalas išeina), grietinė, grietinėlė.


Procesas:
Įkatinkite puode šlakelį alyvuogių aliejaus, ištirpinkite jame gabalėlį sviesto ir pakepinkite jame smulkiai kapotus česnakus ir svogūną su kmynais, kalendromis, čili pipirais ir druska tol, kol truputį suminkštės. Maišykite, kad neprisviltų. Sudėkite nuskustas ir griežinėliais supjaustytas morkas, pamaišykite ir užpilkite verdančiu vandeniu - tiek, kad morkos būtų vos apsemtos. Sudėkite apelsino skilteles ir žievelę, įdėkite druskos ir virkite sriubą, kol morkos suminkštės. Tuomet įdėkite saujelę kuskuso ir dar pavirkite apie 5 min. Man šitoj sriuboj kuskusas labai tinka, padaro patiekalą šiek tiek sotesnį ir žiemiškesnį, tačiau jei norite ne tokios sočios sriubos - galite kuskuso ir nedėti.
Sutrinkite sriubą blenderiu, jei masė atrodo per tiršta, įpilkite verdančio vandens iki norimo tirštumo. Paskaninkite druska ir maltais pipirais. Patiekite su šlakeliu grietinėlės arba grietinės.
Prabangesnis variantas - įmesti keletą skrudintų krevečių (8 vnt, karališkų krevečių pakepinti alyvuogių aliejuje su česnako skiltele, 0,5 citrinos sultimis, keliais lašais tabasco arba čili padažo, druska ir šaukšteliu rudojo cukraus - krevetės nuostabiai karamelizuojasi ir puikiai papildo pikantišką morkų sriubą).

Pappa al pomodoro / pomidorų ir duonos sriuba iš Toskanos

Norite bent mintimis ištrūkti iš apšnerkšnijusios žiemos į saulėtą itališką vasarą, kur kvepia pomidorais, apelsinais, marcipanais ir dar daug kuom, kuo nekvepia Lietuvoje žiemą? Tuomet šios toskanietiškos sriubos aromatas ir skonis tikrai jums padės, o be to puikiai sušildys ir pasotins ne tik mintis, bet ir kūną. Originaliai ši sriuba verdama iš kokybiškų vyšninių arba slyvinių pomidorų, bet Lietuvos sąlygomis tikrai nerekomenduoju to daryti, nes pomidorai pas mus tikrai prėsko skonio, tad naudokite konservuotus pomidorus iš skardinių. Aš savo ruožtu dar truputį paimprovizuoju ir papildau sriubą mocarelos sūriu bei saulėgrąžomis arba moliūgų sėklomis, kas, mano manymu, prideda dar daugiau spalvų ir skonio šiam nuostabiam patiekalui. Tai mano šios žiemos sriuba Nr. 1 :) Todėl tikrai labai labai rekomenduoju išbandyti ir atrasti šią sriubą, jei dar nebandėte.

Taigi, 3-4 porcijoms reikės:

800 gr. konservuotų smulkintų pomidorų;
2-3 gerai prinokusių šviežių pomidorų;
250-300 gr. (apie 5-6 riekės) rupios kvietinės duonos (gali būti ir apdžiūvusi, aš naudojau duoną su saulėgrąžomis);
1 didelio kubeliais pjaustyto svogūno;
4 smulkiai sukapotų česnako skiltelių;
šlakelio alyvuogių aliejaus;
džiovintų arba šviežių bazilikų, čiobrelių, raudonėlių;
1 a. šaukštelio maltos saldžios raudonosios paprikos;
druskos;
pipirų mišinio;
žiupsnelio cukraus;
1 valg. šaukšto lukštentų saulėgrąžų arba moliūgo sėklų (nebūtinai);
vieno mocarelos rutuliuko (nebūtinai).

Procesas:
Dideliame puode apie 2 min. pakepinkite česnaką ir svogūną su alyvuogių aliejumi, druska ir maltais paprikų milteliais, sudėkite smulkintus šviežius ir konservuotus pomidorus, maišydami pakaitinkite dar apie 2 min., jei svyla, įpilkite dar šiek tiek alyvuogių aliejaus. Masę užpilkite 400-500 ml. vandens ir virkite apie 10-15 min. - kol pomidorai visiškai suminkštės.
Sudėkite gabalėliais sulaužytą duoną, prieskonines žoleles, saulėgrąžas ir moliūgų sėklas (jei naudosite), įdėkite druskos, pipirų, jei sriuba rūgštoka - įdėkite šaukštą cukraus ir virkite ant silpnos ugnies dar apie 10 min. - sriuba turi sutirštėti, pasidaryti tarsi šilkine, panaši į košę labiau nei į sriubą, o duonos gabalėliai turi beveik iširti, likti tik keletas stambesnių duonos gabalėlių.
Į kiekvieną sriubos porciją lėkštėje įdėkite keletą atplėštų mocarelos riekelių (skanu ir be mocarelos, bet su mocarela dar skaniau), pabarstykite šviežiais arba džiovintais bazilikais arba raudonėliais, pašlakstykite alyvuogių aliejumi ir patiekite. Mmm, jau dabar seilė varva vien pagalvojus apie šitą gėrį. Ne veltui Nr. 1 :) Skanaus ;)

Avižiniai bananiniai sausainiai, gardinti šokoladu ir riešutais

Pirmiausia, tai su Naujaisiais metais, mylimiausi mano blogo skaitytojai ir ištikimiausi gerbėjai. Labai noriu tikėti, kad šie metai bus tokie pat puikūs, kaip ir praėję (tikrai neverkšlensiu čia dėl visokių krizių, epidemijų ir pan., juk pakanka to ir iš TV), ir palinkėti šiais metais kiekvienam pažvelgti giliau į savo vidų, atrasti naujų galimybių ir talentų savyje ir drąsiai imtis įgyvendinti tai, ko seniai troškote, bet galbūt bijojote, galbūt nebuvo galimybės, o gal tiesiog pritrūko valios. Juk nauji metai puikus metas naujiems iššūkiams ir naujoms galimybėms :) o aš savo ruožtu po intensyvaus šventinio šurmulio ir šiokios tokios pertraukos grįžtu su pilna galva naujų receptų, kuriais vis žadu dalintis dažniau, bet išeina kaip visada...Tad šiais metais, mažiau pažadų, bet daugiau darbų ;)

Taigi šiandien apie avižinius bananinius sausainius. Po šventinio tortų, pyragų, triufelių vajaus, norėjosi kažko sveikesnio ir lengvesnio, bet ne mažiau skanaus, kvapnaus ir viliojančio, tad sveikieji avižiniai bananų sausainiai buvo kaip tik tai, ką nusprendžiau nusivežti pas savo mylimos draugės šeimyną į svečius. Sausainiai nuostabiai kvepia bananais, viduryje minkštučiai, o kraštai lengvai traškūs, paskaninti šokolado gabalėliais ir migdolų riešutais. Be to, yra vertingesni, nei kepami vien iš miltų, nes šiuose naudojami avižiniai dribsniai, o dalis kvietinių miltų pakeičiama rupiais kvietiniais. Žodžiu, pasiraitokite rankoves ir kibkite į darbą, kai norėsite skanių pusryčių ar tiesiog sveiko užkandžio prie arbatos arba stiklinės pieno (pvz. kai nesimiega naktį).

Reikalingi produktai (apie 30-35 vnt.):

• 140 gr. (apie 1 stiklinė) kvietinių miltų;
• 70 gr. rupių kvietinių miltų;
• 1 a. šaukštelis druskos;
• 1 a. šaukštelis kepimo miltelių;
• 160 gr. sviesto (kambario temperatūros);
• 100 gr. (apie pusė stiklinės) baltojo cukraus;
• 100 gr. rudojo cukraus;
• 1 kiaušinis;
• 1 a. šaukštelis vanilės esencijos arba vanilinio cukraus;
• 125-130 gr. sutrinto banano (maždaug 1 didelis arba 2 mažiukai bananai);
• 100 gr. (1 stiklinė) avižinių dribsnių (ne trumpojo virimo);
• 100-150 gr. smulkiai sutrupinto juodojo šokolado;
• saujelė (apie 70 gr.) kapotų migdolų (galite pakeisti karijų, graikiškais ar lazdyno riešutais).

Procesas:
Įkaitinkite orkaitę iki 175 C.
Iki purios masės mikseriu arba mediniu šaukštu išsukite sviestą su baltuoju ir ruduoju cukrumi, įdėkite kiaušinį, vanilę, druską, gerai išsukite, įmaišykite bananų tyrę. I šią masę sudėkite abiejų rūšių miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir gerai išmaišykite. Pabaigai - avižinius dribsnius, šokolado gabalėlius ir riešutus ir vėl gerai išsukite.
Išdėliokite po 0.5 valgomojo šauksto tešlos (maždaug po 10-12 vnt. į standartinę kepimo skardą) ant kepimo popieriaus palikdami tarpus tarp sausainių, kad kepant būtų kur plėstis.
Kepti apie 13-14 min. - kol krašteliai lengvai paruduos. Ištraukę iš orkaitės atvėsinkite skardoje - ką tik iškepę sausainiai bus labai minkšti, bet vėsdami sukietėja.

Tebūnie tai vienas iš gerų darbų savo draugams ir artimiesiems šiais metais ;)